Jūs mums problemą -
mes Jums sprendimą !

Mes soc. tinkluose

Prisijungimas partneriams
lt

Apie stalo indus ir serviravimą

STALO SERVIRAVIMAS

Stalo serviravimo taisykles galima būtų skirstyti pagal skirtingas šalis, regionus ar socialinį sluoksnį, tačiau jei tik norite žinoti ar mokėti paserviruoti stalą tinkamai ir išvaizdžiai – paisykite kelių klasikinių taisyklių.

Pirmiausia – indų išdėstymo tvarka. Visi indai turi būti padėti taip, kad būtų patogu, tai yra, pagal valgymo tvarką. Ant pagrindinio patiekalo lėkštės turi būti dedama lėkštė šaltiems užkandžiams, kurie bus patiekti prieš karštą patiekalą, kairėje jų – lėkštutė duonai.

Įrankių dėliojimo tvarka taip pat svarbi, ji gali būti įprasta kai kuriems Jūsų svečiams, todėl nevertėtų suklysti, taip arba apsijuoksite, arba privesite svečius pasimesti. Tiek šakutės, tiek peiliai dedami panašiai, tačiau skirtingose pusėse. Dešiniausiai dedamas tas peilis, kurio prireiks pirmiau, taip pat ir su šakute, kuo šakutė yra toliau į kairę nuo lėkštės, tuo greičiau jos turi prisireikti. Dėl to toliausiai įprastai būna užkandžių įrankiai. Desertams skirti įrankiai dedami ne šonuose, bet viršuje lėkštės, arčiau stalo vidurio. Šaukštai sriubai dedami dešinėje lėkščių pusėje ir turi įsiterpti tarp peilio užkandžiams bei peilio pagrindiniam patiekalui. Be to atminkite, kad peilių ašmenys turi būti nukreipti į lėkštę, o šaukštai žvelgti iškilumu žemyn. Šakučių dėjimo tvarką galima labai lengvai atsiminti – siekiant, kad dantukai nesugadintų staltiesės jie turi būti nukreipti į viršų.

Dažnu atveju pasirenkama balta, tačiau ne ką mažiau puošniai atrodys ir gelsva, žalsva staltiesė, taip pat tokia, kuri bus priderinta prie interjero spalvų: viena staltiesė puikiai derės moderniame, prabangiame name, visai kitokia turėtų puošti rąstinėje sodyboje esantį stalą. Staltiesė turi pridengti stalo kojas ir tiek vienoje, tiek kitoje pusėje kaboti vienodame aukštyje. Taip pat reikėtų nepamiršti, jog prie staltiesės labai svarbu priderinti ir servetėles, kurios turi būti padėtos ant kiekvieno lėkščių komplekto, tai reiškia, kiekvienas svečias turi gauti servetėlę.

Stalo viduryje galima, o tiksliau ir reikėtų, pastatyti vazą su gėlėmis ar kokį kitą papuošimą. Jei tai kokia nors šventė, puikiai tiks jos simboliai, pavyzdžiui, Velykoms puikiai tinka pintas krepšelis su margučiais. Šv. Valentino dienos proga puikiai tiks širdelės formos papuošimas, o Kalėdų stalą papuoštų žema eglutė ar eglės šakelė. Vertėtų vengti labai aukštų papuošimų, kurie gali užstoti vaizdą svečiams, trukdyti jų pokalbiams.

Ant stalo taip pat puikiai atrodo žvakės. Saikingas jų kiekis suteiks jaukumo, skatins bendravimą. Žvakių kiekis, forma, spalva ir kitos detalės priklauso nuo stalo dydžio, progos, žmonių kiekio ar net dedamų patiekalų. Visgi nesiūloma naudoti kvapiųjų žvakių, nes jos slopina apetitą, užgožia maisto produktų kvapą, o kartais gali nemenkai erzinti. Žvakių spalvą siūloma derinti su servetėlėmis, o aukštis neturėtų būti didesnis nei stalo centre esančios puokštės.

STALO SERVIRAVIMAS

Prieš pradėdami dengti stalą, jau turėtumėte būti apgalvoję keletą esminių dalykų. Svarbiausias klausimas: ar stalas, kuris turi būti padengtas, apskritai tinka numatytai patalpai? Taip pat, ar visi svečiai turės pakankamai vietos?

Pagrindinė galiojanti taisyklė: kiekvienam pakviestajam prie stalo turi būti skirta maždaug 60 – 80cm vietos, matuojant nuo vieno valgomojo komplekto vidurio iki kito valgomojo komplekto vidurio, tam, kad jis netrukdytų kaimynams.

Keletas pagrindinių serviravimo taisyklių, kurias turėtų žinoti kiekvienas:

1. Pirmiausia ant stalo užtiesiama kruopščiai išlyginta staltiesė. Jos kraštai turi dengti stalo kojas ir būti vienodai nukarę visose stalo pusėse.
2. Indai, taurės bei stalo įrankiai gerai nublizginami ir dėliojami ant stalo ta tvarka, kokia bus patiekiami patiekalai: lėkštė karštajam patiekalui statoma pirmiausiai, ant jos – lėkštė užkandžiams arba lėkštė sriubai.
3. Lėkštė dedama 2 cm atstumu nuo stalo krašto. Abipus jos dėliojami įrankiai: šakutės kairėje, peiliai – dešinėje lėkštės pusėje.
4. Toliausiai nuo lėkštės dedami pirmojo patiekalo įrankiai, arčiausiai – paskutinio. Sriubos šaukštas dedamas dešinėje pusėje tarp peilio užkandžiams ir didžiojo peilio pagrindiniam patiekalui. Desertinė šakutė ir šaukštelis dedami lėkštės viršuje.
5. Peiliai dedami ašmenimis į lėkštę, šakutės – dantukais į viršų, šaukštai – iškilimu žemyn.
6. Taurės dėliojamos dešinėje lėkštės pusėje virš įrankių. Koks gėrimas bus geriamas prie patiekalo, tokia taurė statoma priešais to patiekalo įrankį.
7. Gražiai sulankstytos ar susuktos servetėlės padedamos ant lėkštės arba įkišamos į taurę.
8. Galiausiai dėliojami patiekalai. Jie taip paskirstomi ant stalo, kad būtų gerai pasiekiami. Prie kiekvieno patiekalo turi būti įrankis jam įsidėti. Duona patiekiama keliose lėkštėse ir padėliojama skirtingose stalo vietose.
9. Nepamirškite padėti ant stalo druskinės ir pipirinės.
10. Stalo vidurį papuoškite nedidele vaza su gėlėmis, tik nestatykite didelės puokštės, kad ji netrukdytų svečiams vienas kitą matyti.

PAGRINDINIAI SERVIRAVIMO PRINCIPAI:

Indų, įrankių, taurių bei stalo užtiesalų dermė (plonas, tarsi perregimas porcelianas dar labiau švytės ant tinkamai parinkto audinio – balto, švelnaus, blizgančio, o keramikai labiau tiks grubesnės faktūros staltiesės ar servetėlės.

Griežta indų, įrankių bei taurių išdėstymo tvarka:

1. Servetėlė tiesiama 1,5 cm nuo stalo krašto.
2. Servetėlės kraštas turi būti lygiagretus stalo kraštui.
3. 1,5 cm nuo servetėlės krašto dedama pagrindinė (sekli, užkandžių ar deserto) lėkštutė.
4. Jei serviruojama ant staltiesės, pagrindinė lėkštė dedama per 2 cm nuo stalo krašto.
5. Daugiau kaip trijų lėkščių viena ant kitos nededame: jos dedamos mažėjančia tvarka (viena ant kitos nededamos dvi vienodos dydžio lėkštės).

Duonos lėkštutė dedama kairėje pusėje taip, kad jos centras sutaptų su užkandžių lėkštės viršutine briauna; kai pagrindinis patiekalas valgomas kartu su salotomis, arčiau stalo krašto, o indelis su salotomis už jo.
Serviruojant stalą desertui tokiu pat principu dešinėje pusėje statomas puodelis kavai ir arbatai.
Puodelio ąselė pasukama į dešinę, šaukštelis dedamas ant polėkštės, lygiagrečiai puodelio ąselei (ir stalo kraštui).
Desertinė lėkštelė – priešais valgantįjį (kaip pagrindinė). Ji būtina netgi tuomet, jei bus patiekiami tik saldainiai.
Padėklinė lėkštė išlieka ant stalo per visą vaišių laiką.
Stiklinaitė arba aukščiausioji iš taurių statoma dešinėje pusėje už peilio, esančio arčiausiai lėkštės.

Keletas taurių gali būti išdėstomos:

1. mažėjančia tvarka įstrižai, kai didžioji dedama už peilio, esančio arčiausiai lėkštės.
2. mažėjančia tvarka horizontaliai.
3. trikampiu, kai didžioji taurė neužstoja mažesniųjų.
4. jei vietos ant stalo mažiau, už pirmojo peilio gali būti statoma ne pirmoji, bet paskutinioji taurė.

Daugiau kaip trys poros įrankių pagrindinės lėkštės šonuose nededamos; įrankiai serviruojami tokia tvarka, kokia bus patiekiami valgiai (arčiau lėkštės – paskutinio patiekalo įrankiai).
Valgant desertą po pietų, įrankiai jam dedami už pagrindinės lėkštės, išskyrus tą atvejį, kai serviruojamas stalas tik desertui. Tuomet deserto įrankiai dedami kaip pagrindiniai – dešinėje arba abiejose desertinėse lėkštės pusėse.
Įrankiai sulyginami su pagrindinės lėkštės apatine briauna, kai turime vien pagrindinius arba vien užkandžių įrankius, viena įrankių pora dedama šiek tiek toliau nuo stalo krašto.
Kai dedamos trys poros įrankių vidurinioji patraukiama šiek tiek toliau nuo krašto.
Neturint specialių žuvies įrankių, žuvį galima valgyti dviem šakutėm.
Įrankiai jūros gyvūnams dedami dešinėje pusėje, už pagrindinių įrankių įstrižai arba kaip ir pagrindiniai įrankiai.

Rozetė su sviestu, džemu, citrina ar medumi statoma už pagrindinės lėkštės, jei yra deserto įrankiai – už jų. Šioje vietoje gali būti dedamos salotos prie mėsos, jei jos patiektos atskirame indelyje.

Serviravimo nuoseklumas: patiesus staltiesę, pirmiausia ant stalo dedamos lėkštės, po to įrankiai, vėliau – krištolo ar stiklo indai, vazos, žvakidės, higieninės servetėlės, gėlės, prieskoniai.

ETIKETĄ ATITINKANTIS STALO SERVIRAVIMAS:

Stiklo dirbiniai privalo būti švarūs ir nespalvoti, kad matytųsi gėrimo spalva.
Pietų lėkštės (elegantiškos ar skirtos kasdieniniam naudojimui) negali būti per daug išpuoštos, kadangi reikia įvertinti ne tik patiekalo skonį, bet ir grožį.

Nepaisant to, iš kokio metalo pagaminti stalo įrankiai, jie turi būti sudėti gražia tvarka. Dešinėje lėkštės pusėje turi stovėti valgomasis šaukštas ir peilis, ašmenimis pasuktas į lėkštę. Kairėje lėkštės pusėje – šakutė ir servetėlės. Virš lėkštės horizontaliai – desertinė šakutė ir desertinis peiliukas, kurio ašmenys nukreipti į lėkštę. Jei reikalingas ir desertinis šaukštelis, jis gali būti atneštas kartu su desertu arba padėtas virš desertinės šakutės.

Dėliojant įrankius kotelių galai sulyginami su pagrindinės lėkštės apatiniu kraštu. Vidurinė įrankių pora gali būti pastumiama šiek tiek atokiau nuo stalo briaunos negu kitos dvi įrankių poros. Jei turime tik užkandžių arba tik pagrindinio patiekalo įrankius, viena jų pora taip pat truputį atitraukiama nuo stalo pakraščio.

Taurės dedamos į dešinę nuo lėkštės mažėjančią tvarka: vandeniui, vynui ir galiausiai desertiniam vynui. Desertiniam vynui skirta taurė gali būti atnešama kartu su desertu.

Ruošiant kavos ar arbatos stalą įrankiai desertui padedami kaip pagrindiniai įrankiai – abipus deserto lėkštės.

Saldi sriuba paprastai seka po karštųjų patiekalų kaip desertas, todėl ir jai skirtas šaukštas padedamas dešinėje pusėje arčiausiai pagrindinės lėkštės.

Peilis sviestui patiekiamas ant lėkštelės duonai – vertikaliai dešiniajame jos pakraštyje.

Puodelis kavai arba arbatai pastatomas dešinėje deserto lėkštės pusėje taip, kad puodelio centras lygiuotųsi su deserto lėkštės viršutiniu kraštu. Per pietus ar vakarienę puodelių iš anksto nestatome (nebent valgantysis to pageidauja). Kava arba arbata paduodama po valgio. Jei taurių daugiau, jos gali būti išdėstomos taip:

1. mažėjimo linkme horizontaliai, kai didžioji taurė statoma už peilio, esančio arčiausiai lėkštės.
2. mažėjimo linkme, kai didžioji taurė – už peilio, esančio arčiausiai lėkštės.
3. didėjimo linkme, kai didžioji taurė atsiduria už peilio, esančio toliausiai nuo lėkštės (patogu, kai ant stalo mažai vietos).
4. trikampiu, kai didžioji taurė neužstoja mažesniųjų.
5. serviruojant stalą kortelė dedama tarp pagrindinių lėkščių ir įrankių desertui, ant lėkštės antrajam patiekalui ar užkandžiams arba ant lėkštutės duonai.

STALO SERVIRAVIMAS

Pietų lėkštė yra plokščia. Lėkštė serviruotėje stovi viduryje – dešinėje pusėje dedamas peilis ir valgomasis šaukštas, o kairėje – dvi šakutės.
Šakutės: didžioji pietų šakutė ir mažesnė salotų šakutė kairėje lėkštės pusėje turi gulėti naudojimo tvarka nuo išorės link lėkštės.
Stiklo dirbiniai: dvi taurės, didesnė – vandeniui ir mažesnė – vynui, turi būti padėtos virš peilio, taurė vynui turi stovėti dešinėje vandens stiklinės pusėje. Jei bus patiekiama kava, kavos puodelis turi stovėti dešinėje lėkštės pusėje kartu su taurėmis arba kairėje pusėje virs lėkštės, prieš lėkštę su duona.

ĮRANKIAI IR INDAI

Apskaičiuota, kad, rengiant furšetą, vienam svečiui turi būti skiriamos 2-3 rūšių taurės, 1 taurė gaivinamiesiems gėrimams, 1-1,5 užkandžių lėkštutės, 1 desertinė lėkštutė, 1-1,5 užkandžių šakutės, 1 desertinė šakutė ar šaukštelis. Užkandžių lėkštutės dedamos krūvelėmis viena ant kitos (maždaug po 15 vnt). Tarp jų gali būti įdedamos vienkartinės servetėlės. Lėkščių krūvelės statomos maždaug 20-25 cm nuo stalo krašto maždaug kas 1,5-2 m. Jei stalas dengiamas iš abiejų pusių, lėkščių krūvelės dedamos simetriškai. Lėkštučių dešinėje pusėje dedamos šakutės (kaire ranka svečias laikys lėkštę, o dešinę paims šakutę).

Visuose induose, kuriose patiekiamas maistas, turi būti bendrai naudojamų įrankių: šaukštų, šakučių. Jei patiekalui įsidėti reikia ir šaukšto, ir šakutės, šakutė dedama danteliais žemyn, o ant jos – šaukštas. Įrankių kotai turėtų būti dešinėje patiekalo pusėje. Ant furšetinio stalo privalo būti vienkartinių servetėlių. Jos turi būti sulankstytos kuo paprasčiau, kad svečias, paėmęs nuo stalo servetėlę, galėtu ja naudotis. Furšetinis stalas gali būti dekoruojamas aukštesnėmis detalėmis, žvakidėmis. Renkant kompoziciją, reikia atsižvelgti į tai, kur stovės stalas: jei patalpos viduryje, kompozicija turi būti dvipusė, jei prie sienos – vienpusė.

VALGOMŲJŲ ĮRANKIŲ KOMPLEKTAI

Pagal savo funkcijas ir naudojimo ypatumus indai ir stalo įrankiai gali būti įvairiai skirstomi, tačiau paprasčiausias būdas, apibrėžiantis naudojimo galimybes, – skirti į paprastą valgomųjų įrankių komplektą ir didijį valgomųjų įrankių komplektą.

Jeigu meniu mums žada tik sriubą, karštąjį patiekalą ir desertą, tuomet užtenka paprasto valgomųjų įrankių komplekto, kurį sudaro:

1. didysis peilis
2. didžiosios šakutės
3. šaukštas sriubai
4. desertinės šakutės
5. desertinis šaukštelis
6. taurės vynui
7. taurė vandeniui ar stiklinė mineraliniam vandeniui
8. servetėlės.

Serviruojant stalą didysis peilis dedamas iš dešinės ašmenimis į kairę, nes valgydami jį laikome dešine ranka. Didžiosios šakutės vieta – iš kairės dantukais į viršų. Kai naudojami peiliai, šakutė paprastai naudojamės kairiąja ranka.

Kai valgiaraštyje numatytas didesnis patiekalų kiekis, tuomet naudojamas didysis valgomųjų įrankių komplektas. Jis susideda iš:

1. didžiojo peilio
2. peilio užkandžiams
3. peilio žuvies patiekalams
4. didžiosios šakutės
5. šakutės užkandžiams
6. šakutės žuviai
7. šaukšto sriubai
8. desertinės šakutės
9. desertinio šaukštelio
10. lėkštelės duonai
11. peilio duonai
12. taurės baltajam vynui
13. taurės raudonajam vynui
14. taurės šampanui (ne visuomet)
15. servetėlės
16. kortelės su svečio pavarde (ne visuomet), polėkštėse.

Didysis peilis, peilis žuviai, šaukštas sriubai ir peilis užkandžiams, kurie naudojami dešiniąja ranka, dedami iš dešinės, o didžioji šakutė, šakutė žuviai, šakutė užkandžiams dedamos iš kairės. Dėl estetinių priežasčių vidurinioji šakutė gali būti pastumta į priekį. Jeigu bus naudojamas duonos peilis, tuomet jis turi būti padėtas ant dešiniojo lėkštės duonai krašto ašmenimis į kairę ir lygiagrečiai su didžiuoju peiliu. Lėkštė duonai paprastai dedama iš kairės, greta kraštinės šakutės.
Jei svečiai gers iš kelių taurių, tuomet pagrindinė taurė statoma ties didžiojo peilio smaigaliu. Taurės gali būti sustatytos trikampiu, tačiau reikia atsižvelgti į tai, iš kurios taurės svečiai gers pirmiausia. Tokios taurės statomos arčiausiai.

ASMENINIO NAUDOJIMO STALO ĮRANKIAI

Didysis peilis ir šakutė – skirti valgyti antruosius patiekalus, išskyrus žuvį. Didžioji šakutė dar gali būti naudojama kaip įrankis įsidėti iš bendro indo (neturint specialios), jei patiekalas be garnyro. Jei patiekalas patiekiamas su garnyru, dedama šakutė ir šaukštas.

Karštiems žuvies patiekalams valgyti naudojami didieji žuvies įrankiai. Jie yra tokio paties dydžio kaip ir mėsos įrankiai, tik peilis lopetėlės formos, o šakutės vidurinė įpjova gilesnė.

Užkandžių įrankiai – tai peilis ir šakutė užkandžiams. Jais valgome šaltus užkandžius ir kai kuriuos karštus (blynelius, karštus sumuštinukus, kiaušinienė). Užkandžių įrankiai yra šiek tiek mažesni už pagrindinius įrankius.

Įrankiai žuvies užkandžiams – dar vadinami mažaisiais žuvies įrankiais, yra tokio pat dydžio kaip ir pagrindiniai užkandžių įrankiai, jų forma – kaip didžiųjų žuvies įrankių.

Pagrindiniai desertiniai įrankiai – tai peilis, šakutė ir šaukštas. Peilis ir šakutė visiems valgyti yra tokie kaip ir užkandžių įrankiai, tik mažesni. Šakutė tortui, kreminiams pyragaičiams valgyti yra arbatinio šaukštelio dydžio, turi tris dantelius, kurių vienas, šoninis, yra platesnis ir atlieka peilio funkciją. Peilis sviestui, skirtas sviestui užtepti, ir serviruojant stalą, dedamas ant duonos lėkštutės.

Didysis šaukštas – naudojamas sriubai, patiekiamai dubiose (giliose) lėkštėse, valgyti ir, jei nėra specialių įrankių, kartu su didžiąja šakute dedamas į bendrus indus su šaltaisiais ar karštaisiais patiekalais. Didysis šaukštas košei nuo sriubos šaukšto skiriasi forma. Šaukštas sriubai yra pailgas, gilus. Šaukštas košei – apvalus sėklesnis.

Deserto šaukštas tokios pat formos kaip šaukštas sriubai, tik mažesnis. Juo valgoma saldžioji sriuba, patiekiama dubioje lėkštėje, taip pat visos sriubos, kurios gali būti patiekiamos sultinių puodeliuose (pertrinta, šaltoji, saldžioji, skaidrus sultinys).

Šaukštelis arbatai – skirtas arbatai, kavai su pienu išmaišyti, tinka kiaušiniui valgyti, jei neturime specialaus, taip pat desertui, jei nėra desertinių šaukštelių. Specialus šaukštelis minkštai virtam kiaušiniui valgyti skiriasi forma – jis tokio pat dydžio kaip šaukštelis arbatai, tik apvalus. Šaukštelis ledams yra apvalus, plokščias, šiek tiek išgaubtu vienu kraštu. Juo valgomieji ledai, putėsiai, suflė. Šaukštelis uogienei yra kriauklės formos.

Įrankiai jūros gėrybėms valgyti – šakutės omarams valgyti (žnyplės omarams, šakutės sraigėms, vėžiams valgyti, žnyplės įdarytiems sraigių kiauteliams valgant prilaikyti, šakutė austrėms).

PRIESKONIŲ INDELIAI

Prieskonių indeliai turi būti nuolat plaunami ir sausai iššluostomi. Į drėgnus indelius prieskonių pilti griežtai nerekomenduojama. Ypač dėmesį reikia atkreipti į prieskonių indelių skylutes, kurios nuo karšto maisto garų kondensato dažnai užsikiša.

TAURĖS

Ant stalo gali būti statomos keturios taurės: raudonajam vynui, baltajam vynui, vandeniui ir šampanui. Pastaruoju metu baltajam ir raudonajam vynui dažnai statoma viena universali taurė.
Desertinis vynas geriamas iš 75-100 ml taurių (pilama pusė taurės). Jos taip pat tinka aperityvams ir tirštiems gėrimams. Taurės desertiniui vynui ir portveinui dažnai būna senovinio stiliaus, suktomis kojelėmis.
Pati aukščiausia ir didžiausia 200-250 ml talpos taurė (gali būti bet kokios formos) skiriama vandeniui ir gaiviesiems gėrimams.
Šampanas geriamas iš fleitos (aukštų ir siaurų), tulpės arba dubenėlio formos taurių aukšta kojele.
Konjako taurės – (150-250 ml), plačios, žema kojele.
Degtinė, stiprios trauktinės geriamos iš taurelių arba mažų stiklinaičių.
Likerio taurelės panašios į degtinės, tik šiek tiek didesnės (30-50 ml). Šios taurelės taip pat tinka desertiniam vynui ir vaisiniams spiritiniams gėrimams.
Alus patiekiamas įvairių formų bokaluose: aukštose, žemuose, pilvotuose, siauruose, taip pat specialiose taurėse.
Viskis geriamas iš 150-200 ml talpos stiklinaičių, panašios formos kaip degtinės, tik gerokai platesnių.
Punšas, karštas vynas geriamas iš storasienių karščiui atsparių stiklinių su ąsele. Šiems gėrimams tinka ir dideli puodeliai.

© 2018 Žirginėlis. All rights reserved.

Sprendimas: Shopideas